Vaistinė Veronika ir Rudeninis Vėlyvis: Vaistai iš Gamtos
2025-02-24•6 min
Turinys
Vaistinė Veronika ir Rudeninis Vėlyvis: Vaistai iš Gamtos
Vaistinė Veronika
Lotyniškas pavadinimas: Veronica officinalis L.
Šeima: Bervidaliniai (Scrophulariaceae)
Kiti pavadinimai: elprusė, urvantėliai, varvenčiukai
Angliškas pavadinimas: groundhele, common speedwell
Vokiškas pavadinimas: Wald-Ehrenpreis, Waldehrenpreis
Vaistinė veronika yra daugiametis žolinis augalas su šliaužianciu šakniastiebiu. Stiebo apatinė dalis taip pat šliaužianti ir įsišaknyjanti, o žydinčios viršūnės – stačios. Lapai yra priešiniai, trumpakočiai, su dantytais kraštais, o visas augalas apaugęs plaukeliais. Žiedai melsvi arba balti, kotuoti, susitelkę lapų pažastyse į stačias kekes. Vaisius - dvilizdė dėžutė su smulkiomis, plikomis sėklomis.
Augavietės ir Žydėjimas
Vaistinė veronika Lietuvoje yra reta. Ji auga pievose, tarp krūmų ir miškų aikštelėse. Žydi birželio-rugpjūčio mėn., o vaisiai bręsta nuo liepos mėn.
Naudojimas Medicinoje
Medicinoje vartojama vaistinės veronikos žolė (Herba Veronicae). Ji yra apetitą žadinantis ir sutraukiantis vaistas, naudojamas skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti. Karštas žolės užpilas lengvina atsikosėjimą; jo geriama sergant bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Užpilas gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, ir paliekama 2 val. šiltoje vietoje, kad nusistovėtų. Po to nukošiamas ir geriama po 2 valgomuosius šaukštus 4 kartus per dieną prieš valgį.
Vaistinė veronika taip pat pasižymi raminančiomis savybėmis, todėl liaudies medicinoje vartojama nuo galvos skausmo ir nemigos.
Rudeninis Vėlyvis
Lotyniškas pavadinimas: Colchicum autumnale Stev.
Šeima: Lelijiniai (Liliaceae)
Kiti pavadinimai: mirštamasis, nelaika, svogūnėlis vėlyvas, vėluonės, vėluožiedis
Angliškas pavadinimas: autumn crocus, meadow saffron
Vokiškas pavadinimas: Herbstzeitlose, Herbst-Zeitlose
Rudeninis vėlyvis yra daugiametis žolinis augalas, kuris auga iš gumbasvogūnio. Stiebas yra požeminis ir trumpas, o lapai – pamatiniai ir lancetiški. Žiedai dideli, rausvai violetiniai, piltuviški. Vaisius yra daugiasėklė dėžutė ir augalas žydi rugpjūčio-rugsėjo mėn.
Augavietės ir Auginimas
Rudeninis vėlyvis auga drėgnose pievose. Lietuvoje tai beveik išnykęs augalas, kuris kultivuojamas. Kaip dekoratyvinis augalas jis auginamas soduose ir gėlynuose. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, todėl jo skinti ir rinkti visoje Lietuvos teritorijoje draudžiama.
Naudojimas Medicinoje
Vaistams vartojami gumbasvogūniai (Bulbotuber Colchici recens), kuriuose yra daug stipriai veikiančių alkaloidų, tokių kaip kolchicinas ir kolchaminas. Tai labai nuodingas augalas, todėl liaudies medicinoje nevartojamas.
Mokslininkai nustatė, kad rudeninio vėlyvio alkaloidai stabdo ląstelių dalijimąsi, todėl jie vartojami virškinamojo trakto ir odos vėžiniams susirgimams gydyti. Odos vėžiniams susirgimams gydyti farmacijos pramonė gamina 0,5% kolchamino tepalą, kuris tepamas naviko pažeistose odos vietose. Virškinamojo trakto onkologinės ligos gydomos kolchamino tabletėmis.
Dėl toksiškumo, šie preparatai gali būti naudojami tik su gydytojo leidimu. Gydymo metu stebima ne tik ligonio bendra savijauta, bet ir kraujo sudėtis, kadangi kolchaminas slopina kraujo kūnelių gamybą. Sergantiems anemija vėlyvio preparatų vartoti negalima.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
