Vaistinė Notera (Betonica officinalis L.) - Naudojimas ir Savybės
2024-11-02•4 min
[66]
VAISTINĖ NOTERA (Betonica officinalis L.)
Notrellnlų (Lamiaceae) šeima
Sinonimai: bukvyčia, karpytnikas, karpuotlapis
- Angl.: wood betony
- Vok.: Betonie, Heilbatunge, Heilziest
Vaistinė notera yra daugiametis, 30-100 cm aukščio žolinis augalas. Jo stiebas status arba prie pagrindo kylantis, tamsiai raudonas arba juodai rudas, dažniausiai plaukuotas. Lapai stambiai karbuoti, iš abiejų pusių apaugę retais plaukeliais. Žemutiniai lapai yra didesni, ilgakočiai, viršutiniai - mažesni, trumpakočiai; stiebo lapų dažniausiai būna tik 2-3 poros. Žiedai tamsiai rožiniai, tankiuose menturiuose, susitelkę į varpos pavidalo žiedyną. Vaisius - tamsiai rudas riešutėlis.
Vaistinė notera paplitusi visoje Lietuvoje. Ji auga pamiškėse, kirtimuose ir sausose pievose. žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Vaistams vartojami noteros lapai (Folia Betonicae) ir žolė (Herba Betonicae). Žaliava renkama birželio-liepos mėnesiais ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žolė yra aitrios, kartaus skonio bei skleidžia nemalonų kvapą.
Notera kaupia raugines medžiagas, kurios organizme veikia sutraukiančiai, todėl yra naudojama žarnyno uždegiminėms ligoms gydyti. Dėl kartumynų gausos jos lapų vandeninės ištraukos gerinamos prieš valgį apetitui žadinti. Arbata, išvirti iš lygių dalių erškėčio vaisių, plačialapio gysločio, dilgėlės lapų, žemuogės uogų ir asiūklio žolės, gydo inkstų bei šlapimo takų ligas.
Liaudies medicinoje notera vartojama virškinamojo trakto ligoms gydyti (tulžiai varyti, viduriams taisyti). Iš žolės gaminamas užpilas kojų prakaitavimui mažinti: imama 250 g susmulkintos žolės ir užpilama 2,5 l verdančio vandens. Užpile 10-15 min. mirkomos kojos prieš einant gulti.
Baltarusių liaudies medicinoje žolės nuoviru gydomas radikulitas ir kepenų ligos.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
