Vaistinė Melisa (Melissa officinalis L.)

Kiti pavadinimai: bičių žolė, bitžolės, melica, gumbažolė, miluškė. Vaistinė melisa yra daugiametis, iki 120 cm aukščio, žolinis augalas, pasižymintis citrinos kvapu. Šakniastiebis labai šakotas, su požeminiais ūgliais, o stiebas - status, šakotas ir apaugęs plaukeliais. Lapai priešiniai, kotuoti, karbuoti bei plaukuoti. Žiedai balti arba rožiniai, susitelkę į vienašalius netikrus menturius viršutinių lapų pažastyse. Vaisiai – tamsiai rudi riešutėliai.

Lietuvoje vaistinė melisa auginama darželiuose bei soduose, tačiau jos auginimas dažnai apribotas keletui metų, nes seni kerai dažnai iššąla šaltomis žiemomis. Sėklos subręsta rugsėjo mėnesį.

Vaistams vartojama augalo antžeminė dalis (Herba Melissae). Ji pjaunama žydinti ir tuojau pat džiovinama plonu sluoksniu ant popieriaus, pavėsyje lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. Džiovykloje džiovinama ne aukštesnėje nei 30 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava turi būti žalios spalvos, kvapi, malonaus kartoko skonio.

Naudojimas liaudies medicinoje

Melisa vartojama kaip raminantis ir skausmą malšinantis vaistas. Užpilas arba nuoviras, gaminamas santykiu 1:10, geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną. Šiais preparatais rekomenduojama skalauti burną, kai skauda dantis arba kai nesveikos dantenos. Tai sumažina skausmą ir panaikina blogą kvapą.

Poveikis širdžiai

Augalo užpilas retina širdies susitraukimų dažnį ir malšina krūtinės skausmus, todėl jį patartina vartoti sergantiems stenokardija. Melisa gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, palengvindama širdies darbą. Reguliarus melisos vartojimas gali pagerinti širdies sveikatą ir sumažinti širdies ligų riziką.

Kiti panaudojimo būdai

Šviežios melisos žolės arbatos duodama ligoniams prakaitavimui skatinti ir medžiagų apykaitai gerinti. Melisa turi teigiamą poveikį virškinimo sistemai, todėl dažnai vartojama esant skrandžio sutrikimams - ji mažina diskomfortą ir skausmą. Augalo nereikėtų vartoti, jei yra aukštas kraujo spaudimas arba užkietėję viduriai. Melisa taip pat gali būti naudojama dėl savo antimikrobinių savybių, siekiant sustiprinti imunitetą bei kovoti su peršalimo simptomais.

Maisto gamyboje

Kaip aromatinis augalas, melisa naudojama arbatoms ir likeriams gaminti. Ja ypač tinka paskaninti verdamus kompotus ir kitus nealkoholinius gėrimus. Melisos lapeliai gali būti naudojami kaip prieskoniai salotose, marinate, desertuose bei užkandžiuose.

Auginimas

Melisą lengva auginti tiek sode, tiek vazonuose. Ji mėgsta saulėtą ar šiek tiek pavėsį patalpą ir derlingą, gerai drenuotą dirvožemį. Sėklos gali būti sėjamos pavasarį arba rudenį. Augalas gerai išgyvena įvairiose klimato sąlygose, tačiau reikia pasirūpinti, kad žiemą jis būtų apsaugotas nuo šalčio. Po 3–4 metų augalas gali tapti per tankus, todėl reikia jį atjauninti persodinant ar dalijant kerus.

Papildomos naudingos savybės

Melisa pasižymi ir kitomis naudingomis savybėmis, kurios gali būti vertinamos kaip naudingos kasdieniam naudojimui.

Streso malšinimas

Melisa yra žinoma dėl savo raminamųjų savybių, tad dažnai vartojama žmonių, susidūrusių su stresu ar nerimu. Jos arbata ar užpilas gali padėti nuraminti protą ir pagerinti miegą. Šis augalas netgi laikomas natūraliu depresijos gydymo pagalbininku, nes padeda atpalaiduoti nervų sistemą.

Imuniteto stiprinimas

Be raminančių savybių, melisa taip pat gali padėti stiprinti imunitetą. Augale esančios antioksidantinės medžiagos, tokios kaip flavonoidai ir polifenoliai, gali padėti apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio, stiprinant imuninę sistemą ir mažinant uždegimus.

Virškinimo trakto sveikata

Melisa gali padėti palengvinti virškinimo problemas, tokius kaip vidurių pūtimas ar rėmuo. Jos vartojimas gali skatinti virškinimo fermentų gamybą, kas prisideda prie geresnio maisto suvirškinimo ir maistinių medžiagų pasisavinimo.

Draudimai ir atsargumo priemonės

Melisos nereikėtų vartoti, jei yra alergija šiam augalui ar esant individualiai netolerancijai. Taip pat, žmonėms, kurie vartoja tam tikrus vaistus, ypač raminamuosius ar antidepresantus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš vartojant ją reguliariai. Nėščiųjų laikotarpiu taip pat vertėtų vengti medetkų preparatų.

Galimi šaltiniai

1. "Melissa officinalis: A Review of its Ethnopharmacology and Biological Activities" – PubMed
2. "The Herbal Medicine-Making Handbook" – Amazon
3. "A Guide to Culinary Herbs" – Gardener's Path
4. "Lemon Balm: Properties and Usage" – Herbal Academy
5. "Medicinal Plants: Common Balm (Melissa officinalis)" – Plants for a Future