Šliaužiancioji Tramažolė (Glechoma hederacea L.)
2025-02-12•4 min
Šliaužiancioji Tramažolė (Glechoma hederacea L.)
Notrellnlų (Lamiaceae) teima
Papildomi pavadinimai: ablažnykas, bliusčiai, liaukažolė, rakažninkas, rėplė, tramas, vočiažolė
Angliškai: gill run, ground ivy
Vokiškai: Efeugundermann, gemeine Gundelrebe, Efeu-Gundermann
Šliaužiancioji tramažolė yra daugiametis žolinis augalas. Jos stiebas yra gulsčias, šliaužiantis, plikas arba ties briaunomis plaukuotas, įsišaknyjantis, su kylančiais ūgliais. Lapai yra priešiniai, ilgakočiai, karbuotais kraštais. Žiedai yra lelijiniai (melsvi), rečiau raudoni, trumpakočiai ir auga po 2-4 lapų pažastyse. Vaisius sudaro 4 riešutėliai.
Šliaužiancioji tramažolė paplitusi visoje Lietuvoje. Ji auga lapuočių miškuose, beržynuose, kirtimuose, krūmuose, prie sodybų, patvoriuose ir soduose. Žydi nuo balandžio iki birželio mėnesio, kartais ir vėliau.
Vaistams naudojama augalo antžeminė dalis (Herba Glechomae). Ji pjaunama žydėjimo metu ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje.
Tramažolės užpilas, sultys, nuoviras ir ekstraktas skatina virškinamojo trakto gleivinės sekrecinę funkciją, dėl ko sužadinamas apetitas ir į dvylikapirštę žarną gausiau išsiskiria tulžies rūgščių. Tramažolės preparatais gydomos kepenų, tulžies pūslės ligos, anoreksija.
Užpilo Receptas
1 arbatinis šaukštelis susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens ir paliekama šiltoje vietoje 1 valandą. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną, 30 min. prieš valgį.
Liaudies Medicina
Liaudies medicinoje tramažolė dažnai vartojama kaip išorinis vaistas. Augalo žolės užpilo kompresais gydomos žaizdos, furunkulai ir kitos odos ligos. Užpilui paruošti imami 2 valgomieji šaukštai susmulkintos žolės, kurie užpilami 200 ml kambario temperatūros vandens. Indas įstatomas į verdančio vandens vonią ir kaitinama 15 min. Užpilui ataušus, jis nukošiamas ir vartojamas.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
