Rūgtis Gyvatžolė: Aprašymas ir Naudojimas
2025-01-03•3 min
Rūgtis Gyvatžolė
Aprašymas
Rūgtis gyvatžolė (Polygonum bistorta L.) yra daugiametis, 30-100 cm aukščio žolinis augalas su storu, kaip gyvatė rangytu šakniastiebiu. Šis augalas priklauso rūgtinių (Polygonaceae) šeimai ir dažnai vadinamas skirtingais vardais, tokiais kaip angežolė, gaidukas, trišonės, vėžiukas, vingiarūgštis, vingirygštis, vingurykštis, žalčiažolė.
Stiebas yra status, plikas ir bambliuotas. Lapai kotuoti, pailgi arba pailgaI lancetiški, su lygiais arba nežymiai banguotais kraštais. Apatiniai lapai yra didesni už aukščiau augančius. Žiedynas sudaro cilindrišką tankią varpą, kurioje susitelkę maži, balkšvai rožiniai žiedai. Vaisius yra rudas tribriaunis riešutėlis.
Augimas Lietuvoje
Rūgtis gyvatžolė Lietuvoje auga negausiai, dažniausiai pamiškėse, šlapiose pievose ir upių slėniuose. Žydi gegužės-birželio mėnesiais.
Gydymo Savybės ir Naudojimas
Gydymui naudojami augalo šakniastiebiai (Rhizomata Bistortae), kurie kasami rugsėjo-spalio mėnesiais, kai nuvysta žolė, arba anksti pavasarį, kai žolė dar neišdygusi. Iškasti šakniastiebiai plaunami šaltu vandeniu ir tuojau pat džiovinami saulėje arba gerai vėdinamoje šiltoje patalpoje. Optimali džiovinimo temperatūra yra 40°C. Išdžiuvusi žaliava turi būti tamsiai ruda, pjūvyje su rausvu atspalviu, be kvapo ir sutraukiančio skonio.
Naudojimo Būdai
Gyvatžolės ekstraktas ir nuoviras yra naudojami stomatito ir gingivito gydymui bei kraujavimų stabdymui. Nuoviras gaminamas taip: 10 g susmulkintos žaliavos užpilama 200 ml vandens ir 30 min. virinama vandens vonioje. Kai temperatūra nukrinta iki 40-50°C, nuoviras koštas. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Rūgtis gyvatžolė naudojama kaip pagalbinis vaistas ūmioms ir lėtinėms žarnyno infekcinėms ligoms gydyti, ypač jei viduriuojama. Augalas turi sutraukiančiųjų savybių ir veikia pamažu, todėl jis yra mažai toksiškas ir gali būti naudojamas vaikams gydyti.
Liaudies Medicina:
Liaudies medicinoje džiovinto gyvatžolės šakniastiebio milteliais barstomos piktvotės ir pūliniai, o augalo nuoviro vonelėmis gydomos žaizdos.
Atsargumo Priemonės:
Gyvatžolės negalima vartoti, sergant infekcinėmis žarnyno ligomis, nes preparatai mikroorganizmų neužmuša, o tik šalina ligos simptomus. Tai gali apsunkinti diagnozės nustatymą gydytojui.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
