Rugiagėlė: Gydomosios savybės ir naudojimas
2024-12-28•4 min
Rugiagėlė (Centaurea cyanus L.) – tai vienmetis arba dvimetis augalas, priklausantis Astrlnlų (Astėraceae) šeimai. Kitais pavadinimais žinoma kaip rudagėlė, rudspukis, vasilka, vosllka ir fydrūnė. Angliškai vadinama bluebottle, vokiečių kalboje – Kornblume ar Komflockenblume.
Rugiagėlė gali siekti iki 100 cm aukščio. Jos šaknys yra plonos ir šakotos, stiebas tiesus, šakotas ir voratinkliškai plaukuotas. Augalo lapai yra linijiški, lygiakraščiai ir pražanginiai, apaugę tankiais plaukeliais. Apatiniai lapai greitai nuvysta. Mėlyni žiedai susirenka į graižą ant šakelių viršūnių. Vaisius – pailga šėklelė su skristuku.
Šis augalas yra dažnas rugių ir kviečių laukuose, kur jo ryškiai mėlyni žiedai išryškėja nuo gegužės mėnesio iki vasaros pabaigos. Sėklos brandžios rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Jauni augalo žiedai (Floras Centaureae cyanus) naudojami kaip vaistinė žaliava.
Vaistams vartojami tik mėlyni kraštiniai rugiagėlės žiedai, kurie džiovinami pavėsyje arba džiovykloje 40-50°C temperatūroje. Tinkami vaistinei žaliavai žiedai išlieka mėlyni, o pabalę yra išmetami, nes buvo nuskinti per vėlai.
Rugiagėlės žiedų užpilas skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, slopina uždegimus bei naikina mikrobus. Jis vartojamas sergant nefritu, nefraze, cistitu, uretritu, taip pat esant audinių patinimui ar širdies veiklos nepakankamumui. Stipriau gydo rugiagėlės žiedų ir meškauogės lapų užpilas. Užpilas taip pat naudojamas akių ligoms gydyti, tokioms kaip konjunktyvitas ir blefaritas.
Norint paruošti rugiagėlės žiedų užpilą, reikia 1 valgomojo šaukšto džiovintų žiedų, užpilamų 200 ml verdančio vandens. Užpilą kaitiname 15 min. ant lėtos ugnies, po to laikome 45 min., retkarčiais pamaišydami. Vartojama po 1-2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną prieš valgį.
Rugiagėlės žiedų kartumynai žadina apetitą, todėl jų naudojimas mišiniuose su kita augaline žaliava padeda gydyti virškinamojo trakto ligas. Vis dėlto, rugiagėlės žiedų nepatartina vartoti žmonėms, turintiems sausą kosulį arba padidėjusį šlapimo išsiskyrimą.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
