Plikasis Skleistenis: Naudingumas ir Naudojimas
2025-01-17•4 min
Plikasis Skleistenis: Naudingumas ir Naudojimas
Plikasis skleistenis (Herniaria glabra L.), priklausantis gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimai, yra daugiametis, nedidelis, gelsvai žalias žolinis augalas. Dar vadinamas skleistenis plikis, kilžolė, klingyda, ropelis, varlkekės. Anglų kalba žinomos kaip burstwort, herniary, rupture wort, o vokiečių kalba - kahles Bruchkraut, Harnkraut.
Šio augalo šaknys liemeninės. Stiebai yra keli, šakoti, gulsti. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, pliki ir trumpakočiai. Žiedai yra smulkūs, nežymūs ir po 5-12 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius yra vienasėklis, neatsidarantis riešutėlis, o sėklos tamsiai rudos, smulkios ir blizgančios.
Plikasis skleistenis gana dažnas visoje Lietuvoje. Jis natūraliai auga sausose pievose, pakelėse, laukuose. Žydi nuo birželio iki spalio mėnesio.
Naudojimas Liaudies Medicinoje
Vaistams vartojama skleistenio žolė (Herba Herniariae). Ji renkama per visą vegetacijos periodą ir džiovinama lauke pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žaliava turi būti žalsvai gelsva ir savito kvapo.
Liaudies medicinoje skleistenio žolės užpilas vartojamas šlapimo išskyrimui skatinti, šlapimo pūslės spazmams atpalaiduoti, esant šlapimo pūslės uždegimui ar vandenei. Užpilas nedirgina inkstų, todėl juo kartu su kitais preparatais galima gydyti įvairias inkstų ligas: nefritus, nefrozes.
Užpilo Paruošimas
Užpilo gamybai:
- 3 valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami 200 ml verdančio vandens ir virinama ant mažos ugnies 10-15 minučių.
- Po 30 min. nukošiama.
- Vartoti po 1-2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
