Paprastoji Žemuogė - Savybės, Nauda ir Naudojimas
2025-02-28•6 min
Paprastoji Žemuogė - Savybės, Nauda ir Naudojimas
Paprastoji žemuogė (lot. Fragaria vesca L.) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Augalas dar vadinamas briže, sprakše arba žemine. Angliškai ji žinoma kaip wild strawberry, vokiškai - Wald-Erdbeere ar Walderdbeere.
Paprastoji žemuogė yra daugiametis, 5–20 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, rudas, dengtas senų lapų liekanomis. Augalas turi dviejų tipų stiebus: šliaužiantys, ploni, įsišaknyjantys ir statūs, žydintys stiebai. Lapai trilapiai, ilgakočiai, su stambiais dantytais kraštais, augantys prie pamato skrotele. Stiebai ir lapai apaugę plaukeliais.
Žiedai yra balti, susitelkę po keletą į skėtiškus žiedynus. Vaisius (uoga) yra sutelktinis, kiaušiniškas ar beveik rutuliškas, sudarytas iš sultingo, raudono žiedsosčio, su paviršiuje išsibarsčiusiais mažais riešutėliais.
Paprastoji žemuogė dažna visoje Lietuvoje. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, žolių apaugusiose pašlaitėse, pamiškėse, kirtimuose, sausose laukymėse. Žydi gegužės-birželio mėnesiais, kartais ir vasarą ar rudenį. Uogos noksta birželio-liepos mėnesiais. Dauginasi šliaužiančiais ūgliais.
Vaistams naudojami žemuogės lapai (lot. Folia Fragariae) ir šviežios arba džiovintos uogos (lot. Fructus Fragariae). Lapai skinami žydėjimo metu ir džiovinami pavėsyje. Uogos renkamos tik visiškai prisirpusios ir džiovinamos palėpėje arba specialiose džiovyklose 40-50°C temperatūroje. Išdžiūvusios uogos turi būti tamsiai raudonos, nesukibusios ir saldžiai rūgščios.
Žemuogių uogose yra daug vitamino C ir geležies. Jos naudingos vitaminų C hipovitaminozei ir anemijai gydyti. Tam tikslui tinka ir žemuogių arbata: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos džiovintos žaliavos (lapų arba uogų) užpilamas 200 ml verdančio vandens, 5 minutes virinama ant mažos ugnies, nukošiama ir išgeriama per dieną. Anemijai geriau naudoti šviežias arba džiovintas uogas.
Žemuoges taip pat rekomenduojama valgyti sergantiems širdies, inkstų, kepenų ligomis, po sunkių ligų nusilpusiems asmenims, taip pat tiems, kurių sutrikęs skrandžio, žarnyno sulčių ir tulžies išsiskyrimas. Uogos malšina troškulį, žadina apetitą.
Augalų uogų ir lapų užpilas (2 valgomuosius šaukštus žaliavos užpylti 200 ml verdančio vandens) skatina šlapimo išsiskyrimą. Jo rekomenduojama gerti 30 minučių prieš valgį. Švieži vaisiai vartojami gastritui, dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligei gydyti, o sultys (po 4-6 valgomuosius šaukštus prieš pusryčius) – tulžies išsiskyrimui skatinti ir akmenligei gydyti.
Paprastoji žemuogė labai populiari liaudies medicinoje. Ji naudojama žaizdų gydymui, veido odos pigmentinių dėmių naikinimui. Riebiai veido odai prižiūrėti rekomenduojama daryti kaukes iš sutrintų žemuogių, sumaišytų su išplaktu kiaušinio baltymu.
Žemuogių sultys taip pat tinka burnos skalavimui nemalonaus kvapo pašalinimui ir dantenų uždegimui gydyti. Seniau žemuogių uogų, lapų ir šaknų užpilais gydydavo geltligę, o šaknų nuoviru - hemorojų. Šiltame vandenyje nuplauti lapai buvo dedami ant pūliuojančių, sunkiai gyjančių žaizdų.
Yra žmonių, kurie yra alergiški žemuogėms, tokiu atveju uogų vartoti nerekomenduojama.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
