Paprastoji Vyšnia (Cerasus vulgaris Mill.)
2025-02-26•5 min
Paprastoji Vyšnia (Cerasus vulgaris Mill.)
Paprastoji vyšnia, kitaip dar vadinama Cerasus vulgaris, priklauso rožių (Rosaceae) šeimai. Angliškai žinoma kaip sour cherry, o vokiškai kaip Sauer-Kirsche arba Sauerkirsche.
Ši vyšnia yra 3-7 metrų aukščio medis, kurio šakniniai ūgliai gali sudaryti platų krūmyną. Jos žievė yra pilkai ruda ir blizganti, o lapai paprasti, kotuoti, tamsiai žali ir pjūklišku kraštu. Balti žiedai susitelkę į skėtiškus žiedynus ir kyla ant ilgų žiedkočių. Tamsiai raudoni vaisiai yra sultingi kaulavaisiai su dideliu, kietu, šviesiu kauliuku viduje.
Paplitimas ir Priežiūra
Paprastoji vyšnia yra vertingas vaismedis, dažnai auginamas soduose. Ji žydi gegužės-birželio mėnesiais, o vaisiai subręsta liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Naudojimas Liaudies Medicinoje
Vyšnia dažniausiai naudojama liaudies medicinoje. Vartojami prinokę vaisiai (Fructus Cerasi) ir vyšnių koteliai. Vaisiai valgomi švieži, džiovinti ir konservuoti. Jie gerina apetitą ir turi daug vitaminų C, PP, B, folinės rūgšties, kalio, vario, geležies ir magnio.
Gydomosios Savybės
Vyšnių arbata gaivina ir mažina rūgimo ir puvimo procesus žarnyne, truputį laisvina vidurius. Vyšnių sultis patariama gerti siekiant atsikosėjimo ir lengvinant ligas, tokias kaip bronchitas ar tracheitas. Vyšnias patartina valgyti sergantiems anemija dėl geležies kiekio vaisiuose. Tačiau kauliukuose esančių sėklų negalima valgyti - jose esanti cheminė medžiaga amigdalinas organizme virsta toksiška ciano rūgštimi, kuri gali sukelti hipoksiją ir net mirtį.
Vyšnių Koteliai
Vyšnių koteliais skatinamas šlapimo išsiskyrimas. Jo nuoviro geriama sergant šlapimo pūslės akmenlige ar vandene. Nuoiras gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai susmulkintų kotelių užpilami 200 ml vandens ir virinami 30 minučių. Nukošiama ir pridedama tiek vandens, kiek išgaravo. Preparatas išgeriamas per dieną.
Šviežių vyšnių lapų dedama į konservuojamas daržoves.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
