Paprastoji Rusmenė: Savybės ir Naudojimas
2025-01-09•4 min
Paprastoji Rusmenė (Digitalis purpurea L.)
Šeima: Bervildinių (Scrophulariaceae)
Sinonimai: rusmena
Angliškai: yellow foxglove
Vokiškai: grossblumiger Fingerhut
Aprašymas: Paprastoji rusmenė yra dvimetis, rečiau daugiametis, iki 1,5 m aukščio žolinis augalas. Pirmaisiais metais išauga pailgų kotuotų lapų skrotelė, o antraisiais – vienas arba keli stambūs žiedai. Apatinėje stiebo dalyje lapai didesni už viršutinius, kotuoti, tamsiai žali su raukšlėta viršutine puse ir aiškiai matomomis tinkliškomis gyslomis apačioje. Žiedai yra dideli, nusvirę, išorėje purpuriniai, viduje šviesesni ar balti su tamsiomis purpurinėmis dėmelėmis, sujungti į vienpusę kekę stiebo viršutinėje dalyje. Vaisius kiaušiniška dėžutė su daugeliu labai mažų sėklų.
Kilimo vieta: Paprastosios rusmenės tėvynė yra Centrinė ir Vakarų Europa. Lietuvoje savaime neauga, bet dažniausiai auginama dėl gražių žiedų darželiuose (augalas yra nuodingas, todėl geriau jo neauginti be priežiūros). Žydi birželio-liepos mėnesiais.
Vaistinės savybės: Vaistams vartojami paprastosios rusmenės lapai (Folia Digitalis). Jie skinami sausą saulėtą dieną, nes po lietingų dienų augale sumažėja veikliųjų medžiagų. Surinkta vaistinė žaliava tuojau pat išdžiovinama džiovykloje 60-70°C temperatūroje. Gerai išdžiūvusi žaliava yra karti, su savitu nemaloniu kvapu.
Rusmenė kaupia širdį veikiančius glikozidus. Veikiant miokardą, stiprinama jo susitraukimų jėga, normalizuojamas širdies ritmas. Miltelius, tabletes, užpilą, pagamintus iš paprastosios rusmenės lapų, ir preparatą digitoksiną gydytojai skiria lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti. Širdį veikiančių glikozidų terapinis poveikis pasireiškia sumažėjusiu veniniu kraujo spaudimu, padidėjusiu šlapimo išsiskyrimu ir normalizavusia kepenų funkcija. Tai gerina bendrą savijautą, mažina dusulį, padeda geriau miegoti.
Atsargumo priemonės: Augalas stipriai veikia širdį, todėl jo vartojimas be gydytojo priežiūros gali sukelti apsinuodijimą ar net mirtį.

Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.