Paprastoji Raudoklė (Lythrum salicaria L.)
2024-12-22•3 min
Turinys
Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria L.)
Augalo aprašymas
Paprastoji raudoklė yra daugiametis, 60-120 cm aukščio žolinis augalas. Augalo šaknis stora ir sumedėjusi, o stiebas briaunotas. Apatiniai lapai dažniausiai yra priešiniai arba auga po 3 menturiais, bekočiai, o viršutiniai lapai yra pražanginiai. Žiedai raudoni, susitelkę stiebų arba šakelių viršūnėse į tankias varpas. Vaisius – pailga dėžutė.
Augimo sąlygos
Lietuvoje paprastoji raudoklė randama daug kur, tačiau nėra masyvių augalų plotų. Ji auga šlapiuose pievose, upių ir ežerų pakrantėse. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.
Vaistinės savybės
Vaistams vartojama augalo antžeminė dalis (Herba Salicariae) ir šaknys (Radices Salicariae). Antžeminė dalis pjaunama augalui pražydus, o šaknys kasamos rudenį.
Raudoklė turi antiuždegiminių ir sutraukiančių savybių. Vandeninis žolės užpilas vartojamas nuo įvairių virškinamojo trakto ligų, taip pat kaip pagalbinis vaistas dizenterijai, lėtinio skrandžio ir žarnyno uždegimams bei viduriavimui gydyti. Užpilas gaminamas taip: 3 valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami 0,5 l verdančio vandens ir laikoma 4 val. retkarčiais pamaišant. Nukošiama ir išgeriama per 2 dienas.
Liaudies medicinoje dažniau vartojamos raudoklės šaknys. Jų 40 % spiritinės ištraukos geriama po 20-30 lašų po valgio nuo persišaldymo ir skrandžio skausmų. Taip pat joje mirkomi tvarsčiai, dedami ant sumuštų vietų. Tinktūrai pagaminti susmulkinta augalinė žaliava užpilama degtine (5 kartus didesniu kiekiu) ir laikoma 7 paras užkimštame inde, šiltoje vietoje. Po to perkošiama, augalinė žaliava nuspaudžiama ir išmetama, o spiritinis tirpalas vartojamas.
Išvados
Paprastoji raudoklė yra veiksmingas augalas, turintis daug naudingų savybių žmogaus sveikatai. Jos naudojimas liaudies medicinoje yra plačiai paplitęs, o paruošti užpilus ir spiritines ištraukas yra gana paprasta.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
