Šeima: Astrinių (Asteraceae)

Žinomi Pavadinimai: auksažiedė, bridkažolė, bridklė, čižai, čyžma, daratos, gumbo žolė, marūnas, špikamaras

Angliškai: hindheal, tansy herb

Vokiškai: gemeiner Rainfarn, Wurmkraut

Paprastoji bitkrėslė yra daugiametis, 30-150 cm aukščio žolinis augalas. Jo stiebas, kuris gali būti vienas arba daug, yra status ir prie pagrindo rausvai dryžuotas, o viršūnė - šakota. Šakniastiebiai šakoti, šaknys gausios ir plonos. Lapai pražanginiai, 1-2 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedai ryškiai geltoni, graižuose, kurie susitelkę tankiose skėtiškose šluotelėse stiebo viršūnėje. Vaisius yra lukštavaisis.

Paprastoji bitkrėslė auga visoje Lietuvoje, tačiau Šiaurės Lietuvoje ji reta. Ją galima rasti pakelėse, pievose, patvoriuose, palaukėse, vandens telkinių pakraščiuose ir kapinėse. Kartais šis augalas užauga ištisus plotus. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.

Vaistinė žaliava

Bitkrėslės žiedynai (Floras Tanaceti) be žiedkočių renkami vasaros pradžioje (birželio-liepos mėn.). Kaip ir kitų vaistinių žaliavų, jų negalima rinkti prie geležinkelių, netoli didelių kelių. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Išdžiūvę graižai yra kartūs ir turi savitą kvapą, kuris stiprėja graižą sutrynus.

Medicininė Paskirtis

Bitkrėslė kaupia eterinį aliejų, kuris toksiškai veikia organizmą, todėl šio augalo preparatų naudojimas yra ribojamas. Bitkrėslės žiedų vandeninė ištrauka veikia antihelmintiškai ir antimikrobiškai. Todėl žiedų užpilas ir žiedų milteliai buvo vartojami apvaliosioms kirmėlėms, ypač askaridėms varyti. Kaip kartumynas ji žadina apetitą, tačiau vartoti nerekomenduojama dėl toksinio poveikio (yra mažiau toksiškų augalų, pvz., kraujažolės žolė arba žiedynai, pupalaiškio lapai).

Senovėje Naudojimas

Senovėje bitkrėslės žole naikindavo tarakonus ir blakes. Augalo nemėgsta ir musės. Kadangi bitkrėslė yra nuodinga, jos preparatų net ir skalavimams ar vonioms vartoti nepatartina.