Juodoji Tuopa: Retas Gydymo Augalas
2025-02-14•3 min
Turinys
Juodoji Tuopa: Retas Gydymo Augalas
Juodoji tuopa (Populus nigra L.) priklauso gluosninių (Salicaceae) šeimai. Tai 25-35 m aukščio medis su storu, tamsiai pilku, beveik juodu kamienu.
Juodoji tuopa turi didelius, pražanginius, lipnius žalsvai rudos arba rudos spalvos pumpurus. Lapai ilgakočiai su pjūkliškai dantytais kraštais. Jaunų lapų lapalakščiai yra ploni ir lipnūs, aromatingi, o senesnių - standūs ir su šviesiai žalia apatine puse. Žiedai yra maži, vienalyčiai, susitelkę į žirginius. Vaisius - daugiasėklė dėžutė.
Lietuvoje juodoji tuopa yra labai reta ir dažniau sutinkama parkuose, sodybose bei pakelėse. Ji žydi balandžio mėnesį.
Vaistinis Naudojimas
Juodosios tuopos pumpurai (Gemmae Populi) yra pavasarį, kol dar nesusprogo, skinami vaistams. Jie džiovinami lauke, pavėsyje arba vėsiose patalpose ant popieriaus plonu sluoksniu. Išdžiūvusi žaliava turi būti žaliai ar rudai geltonos spalvos, savito kvapo ir kartoka.
Iš tuopos pumpurų spiritinės ištraukos ir tokio pat kiekio lanolino gaminamas tepalas, kuris turi nuskausminančių, antiuždegiminių, sutraukiančių savybių. Juo tepamos žaizdos ir stiprinamos slenkančių plaukų šaknys. Liaudies medicinoje tuopos pumpurų užpilas vartojamas karščiavimui mažinti ir uždegimui slopinti, kas pasiekiama dėl glikozido salicino.
Tuopos pumpurų eterinis aliejus taip pat naudojamas parfumerijoje.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
