Juodasis Serbentas: Savybės ir Nauda
2025-01-15•5 min
Juodasis Serbentas (Ribas nigrum L.)
Uolaskėlnių (Saxifragaceae) šeima
Juodasis serbentas (angl. black currant, vok. schwarze Johannisbeere) yra 1-2 metrų aukščio šakotas krūmas. Jis turi pražanginius, 3-5 skiautėmis, stambiai dantytus lapus ant ilgų lapkočių. Lapų apatinėje pusėje gausu liaukučių, kurios išskiria eterinį aliejų. Žiedai yra maži, rausvai žalsvi, susitelkę į svyrančias kekes po 5-10. Vaisius - sultinga, juoda, daugiasėklė uoga.
Juodasis serbentas plačiai paplitęs Lietuvoje, auga drėgnuose miškuose, upių ir ežerų pakrantėse, taip pat auginamas soduose. Jis žydi balandžio-gegužės mėnesiais, o uogos prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Vaistams rinkti reikia prinokusias, be vaiskočių uogas (Fructus Ribis nigrum) ir sveikus, kenkėjų nepažeistus lapus (Folia Ribis nigrum). Uogas reikia skinti sausą, giedrą dieną, o po to apvytinti atvirame ore ir džiovinti vėdinamose patalpose arba džiovyklose ne aukštesnėje kaip 60-65°C temperatūroje. Lapus rinkti vasarą ir džiovinti pavėsyje arba džiovykloje 25-30°C temperatūroje. Išdžiovinti lapai turi išlikti žali ir kvapūs.
Juodasis serbentas turi daug naudingų medžiagų. Jame gausu askorbino rūgšties (vitamino C), B grupės vitaminų ir pravitamino A. Lapai taip pat kaupia vitaminą C - iki 250 mg/%. Juodojo serbento uogos ir lapai yra puikus vaistas nuo skorbuto, bei kitų vitaminų stokos sukeliamų problemų.
Be to, uogose yra pektinų, kurie turi daug naudingų savybių. Jie stiprina žarnyno peristaltiką, padengia virškinamojo trakto gleivinę, slopina uždegimą. Pektinai taip pat suriša sunkiuosius metalus (pvz., šviną, stroncį, kobaltą, gyvsidabrį) į netirpius junginius, neleidžia jiems rezorbuotis į kraują ir pašalina juos su išmatomis. Tai ypač svarbu žmonėms, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis.
Arbatai gaminti reikia 10 g susmulkintos žaliavos užpilti 100 ml verdančio vandens, leisti pastovėti 15 minučių, ir nukošti. Tokią arbatą gerti po 100 ml 4-5 kartus per dieną. Gėrimai su medumi ar cukrumi yra naudingi peršalus, kosint, esant anemijai. Nepatartina vartoti juodojo serbento, jei gausiai prakaituojama ar yra kraujagyslių sutrikimų.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
