Geltonoji žiognagė (Geum urbanum L.) priklauso Erikinių (Rosaceae) šeimai ir turi daugybę pavadinimų, tokių kaip binčius, dagutis, dagulio žolė, dygulis, dygžolės, gegutės puodelis ar gegutės pupelė. Anglų kalboje ji vadinama wood avens, o vokiečių - Benediktenkraut arba Mauernelkenwurz.

Aprašymas

Geltonoji žiognagė yra daugiametis, 30-70 cm aukščio žolinis augalas. Jo šakniastiebis storas, rausvai rudas ir šliaužiantis. Stiebas status, laibas, apaugęs baltais plaukeliais. Pamatiniai lapai ilgakočiai, su 1-3 poromis šoninių skiaučių, stiebo lapai bekočiai arba trumpakočiai, trilapiai arba triskiaučiai. Žiedai taisyklingi, pavieniai, šviesiai geltoni, ant plonų ilgų kotelių. Vaisius - riešutėlis.

Geltonosios žiognagės kvapas yra malonus ir švelnus, o lapai bei žiedai yra estetiškai patrauklūs, todėl augalas dažnai naudojamas ir kaip dekoratyvinis.

Augimo sąlygos ir žydėjimo laikas

Geltonoji žiognagė paplitusi visoje Lietuvoje, augdama lapuočių miškuose, pievose, tarp krūmų, mėgsta drėgnas žemes. Žydi gegužės-rugsėjo mėnesiais.

Augimo sąlygos

Šis augalas geriausiai auga daliniame šešėlyje ir šviesose vietose bei drėgnuose dirvožemiuose. Dažniausiai pasitaikanti dirva yra derlinga, su geru drenu, o pH turi būti neutralus iki šiek tiek rūgštus.

Naudojimas vaistams

Vaistams vartojami šalpusnio lapai (Folia Farfarae) ir rečiau žiedai (Floras Farfarae). Lapai skinami vasaros pradžioje, kol jie dar neperaugę, o žiedai kerpami žirklėmis pradėjus žydėti.

Žaliava džiovinama pavėsyje arba džiovykloje (ne aukštesnėje kaip 30-35°C temperatūroje). Išdžiūvę lapai turi išlaikyti savo spalvą, būti silpnai kartūs ir bekvapiai.

Vaistinės savybės

Geltonosios žiognagės gydomosios savybės yra plačiai pripažintos. Augalo šakniastiebiai ir lapai kaupia gleivines medžiagas, saponinus ir flavonoidų junginius, kurie turi stiprias priešuždegimines ir antiseptines savybes.

Kvėpavimo takų gydymas

Geltonosios žiognagės užpilai padeda gydyti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip bronchitas, laringitas ir faringitas. Jie padeda sumažinti uždegimą ir palengvina atsikosėjimą.

Užpilo paruošimas

Žolės užpilo gaminimas:

1. 2 valgomieji šaukštai sausos žolės susmulkinti, užpilti 200 ml šalto vandens.
2. Indas uždengiamas ir užvirinama.
3. Palaikius 2 val. šiltoje vietoje, užpilas nukošiamas.
4. Gerti po 2 valgomuosius šaukštus kas 2 val.

Šaknų ir šakniastiebių nuoviras:

1. 2 valgomieji šaukštai žaliavos užpilami 200 ml vandens.
2. Kaitinama 20 min. vandens vonioje.
3. Nukošiama.
4. Gerti šiltą nuovirą po 1 valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną.

Kosmetika ir kiti naudojimo būdai

Dėl savo odos gydomųjų savybių, šalpusnio košelė gali būti naudojama gydyti nudegimus arba dirginimus. Galima paruošti kaukę iš šalpusnio lapų ir medaus, kad drėkintumėte ir maitintumėte odą.

Liaudies medicina

Liaudies medicinoje geltonosios žiognagės preparatais gydomi ne tik kvėpavimo takų uždegimai, bet ir virškinimo sutrikimai. Anksčiau šalpusnio žiedų sulčių kompresais gydydavo pūliuojančias žaizdas ir pūlinius. Sergant sloga, į nosies landas galima įlašinti 3-4 lašus šviežių lapų sulčių.

Vartojimo įspėjimai

Nepatartina šalpusnį vartoti sergant anemija, ir prieš pradedant vartoti bet kokius geltonosios žiognagės preparatus, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus.

Šaltiniai

1. "Tussilago farfara: Uses and Benefits" – Herbal Academy
2. "Medicinal Properties of Coltsfoot" – WebMD
3. "The Complete Herbal Handbook" – Amazon
4. "Tussilago farfara: Ethnopharmacology and Biological Activities" – PubMed
5. "Culinary Uses of Coltsfoot" – Gardening Know How