
Arbatos Meistrai
2024-11-09•25 min
Turinys
Religijoje ateitis yra už mūsų. Menas gyvuoja šiuo metu. Arbatos meistrai laikė, kad tikras meninės apraiškos įvertinimas įmanomas tiems, kurie padaro tai gyvu poveikiu. Taigi, jie stengėsi reguliuoti savo kasdienį gyvenimą pagal aukštą rafinuotumo standartą, kuris vyrauja arbatos kambaryje. Visomis aplinkybėmis turėtų būti išlaikoma ramybė, o pokalbiai turėtų vykti taip, kad nesugadintų aplinkos harmonijos.
Drabužių kirpimas ir spalva, kūno poze ir vaikščiojimo manieros gali tapti meninės asmenybės išraiška. Tai nebuvo dalykai, kuriuos galima būtų ignoruoti, nes kol žmogus nesugebėjo pasidaryti gražus, jis neturėjo teisės artintis prie grožio. Taigi arbatos meistras stengėsi būti ne tik menininku, bet ir pačiu menu. Tai buvo estetikos zenas.
Tobulumas yra visur, jei tik pasirinksite jį atpažinti. Rikiu dažnai mėgo cituoti seną poemą:
"Tiems, kurie troško tik gėlių, mielai parodyčiau pilnai pražydusią pavasarį, kuri gyvena vargstančiose snaigėse sniegą dengiančiuose kalnuose."
Arbatos Meistrų Indėlis į Meną
Arbatos meistrai turėjo didžiulį indėlį į meną. Jie visiškai pertvarkė klasikinę architektūrą ir vidaus dekoracijas, sukurdami naują stilių, kuris paveikė net XVI amžiuje statytus rūmus ir vienuolynus. Daugialypis Kobori-Enshiu paliko pastebimų savo talento pavyzdžių Imperatoriškojoje Katsura viloje, Najojos ir Nijo pilyse, taip pat Kohoan vienuolyne.
Visi žinomi Japonijos sodai buvo sukurti arbatos meistrų. Mūsų keramika turbūt niekada nebūtų pasiekusi tokios aukštos kokybės, jei arbatos meistrai nebūtų įkvėpę jos. Arbatos ceremonijai skirtų indų gamyba reikalavo maksimalių mūsų keramiko išradingumo pastangų.

Keramika ir Arbatos Indai
Arbatos meistrai įkūrė ir puoselėjo keramikos tradicijas, kurios tapo esminės Japonijos kultūrai. Pavyzdžiui, Rikyu prisidėjo prie „Raku“ keramikos stiliaus populiaizavimo, kuris buvo sukurtas siekiant harmoningai sujungti formą, spalvą ir funkciją arbatos ceremonijose. Šis stilius pabrėžia natūralių medžiagų ir jų tekstūrų grožį, todėl yra itin vertinamas tarp keramikos meno mėgėjų.
Arbatos meistrai taip pat sukūrė unikalias arbatos lėkštes, puodelius ir kitus indus, kurie ne tik tarnauja funkcijai, bet ir yra meniniai kūriniai, kviečiantys susimąstyti apie jų estetiką.
Teismo Etika ir Kasdienybė
Didelis arbatos meistrų poveikis menui, tačiau jis neribojasi tik meninėmis sritimis. Jų buvimas jaučiamas ne tik mandagios visuomenės papročiuose, bet ir visose namų detalėse. Daugelis mūsų subtilių patiekalų, taip pat ir maisto serviso būdas, yra jų išradimai.
Paprastas Grožis
Arbatos meistrai mus išmokė rengtis tik nuosaikių spalvų drabužiais. Jie mums nurodė tinkamą dvasią, kaip priartėti prie gėlių. Jie pabrėžė mūsų natūralų paprastumo troškimą ir parodė nuolankumo grožį.
Per jų mokymus arbata įžengė į žmonių gyvenimą. Jie išmokė mus, kad tikras grožis kyla iš vidinės harmonijos ir kad paprastumas gali būti nuostabus per savo autentiškumą.
Rikiu ir Paskutinė Arbatos Ceremonija
Tas, kuris gyveno su grožiu, gali mirti gražiai. Paskutiniai didžiųjų arbatos meistrų momentai buvo tokie pat elegantiški kaip ir jų gyvenimai. Rikiu paskutinė arbatos ceremonija buvo kupina emocijų ir elegancijos.
Ilgą laiką Rikiu ir Taiko-Hideyoshi draugystė buvo tvirta, o didysis karys labai vertino arbatos meistrą. Tačiau despotų draugystė visada yra pavojingas garbės dalykas. Tai buvo laikotarpis, prisotintas išdavystės, ir žmonės nepasitikėjo net savo artimiausiais giminaičiais.
Rikiu pakvietė savo geriausius mokinius į paskutinę arbatos ceremoniją. Liūdnai susirinkę svečiai susitiko prie portiko.
Paskutinė Arbatos Ceremonija
Retas smilkalų kvapas sklinda iš arbatos kambario; tai yra šauksmas, kviečiantis svečius įeiti. Kai jie žiūri į sodą, medžiai atrodo, kad dreba, o jų lapų šnarėjime girdisi benamių vaiduoklių šnabždesiai. Prie vartų prieš Hadesą stovi pilki akmeniniai žibintai kaip rimti sargybiniai.
Kiekvienam iš jų yra patiekiama arbata, o kiekvienam iš jų tyliai išgeria savo puodelį, šeimininkas paskutinis. Remiantis įprasta etiketu, pagrindinis svečias dabar teiraujasi leidimo apžiūrėti arbatos įrangą.
Rikiu išdėsto įvairius daiktus prieš juos, su kakemono. Po to, kai visi išreiškia susižavėjimą jų grožiu, Rikiu kiekvienam iš susirinkusių svečių pateikia po vieną iš jų kaip suvenyrą. Likusiai taurė jis pasilieka sau.
"Niekada daugiau šis puodelis, užterštas nelaimės lūpų, nebebus naudojamas žmogaus."
Rikiu kalba ir sulaužo indą į fragmentus. Ceremonija baigėsi; svečiai su sunkumais sulaiko ašaras, atsisveikina ir palieka kambarį.
Rikiu Paskutinės Akimirkos
Vienintelis, kurį paprašyta likti, kad pamatytų pabaigą, dabar yra brangiausias. Rikiu tada nuima savo arbatos gowną ir kruopščiai sulanksto jį ant kilimo, taip atskleisdamas nepriekaištingą baltą mirties drabužį, kurį jis iki šiol slėpė.
Švelniai jis žiūri į blizgančią mirtino kalavijo ašmenį ir iškalbinga poezija kreipiasi į jį:
"Sveikas, tu, O amžinybės kardas! Per Budą ir per Darumą tu praskynęs savo kelią."
Su šypsena veide Rikiu iškeliavo į nežinomybę. Jo gyvenimas ir mirtis tapo estetikos ir grožio simboliu, kuris ir toliau įkvepia daugelį žmonių iki šiol.
Arbatos Filosofija ir Dvasinė Įtaka
Arbatos ceremonijos ne tik kad teikia malonumą, bet ir yra dvasinė praktika, leidžianti dalyviams nerti į ramybės ir meditacijos būseną. Teisė „Chaji“ (pilna arbatos ceremonija) trunka kelias valandas, o dalyviai bet kuriuo metu neprivalo bendrauti. Tai leidžia jiems susitelkti į gaunamą patirtį, kvapus, garsus ir matomus dalykus aplinkui.
Meditacija ir Ramybė
Arbatos ceremonija yra praktika, kurioje įtraukiama meditacija ir sąmoningumas. Ji leidžia dalyviams pabėgti nuo kasdienybės triukšmo ir streso. Arbatos meistrai mokė, kad tik tada, kai esame ramaus proto, galime tinkamai pajusti arbatos skonį ir aromatą, bei iš tiesų suprasti, kas yra už kasdienio gyvenimo ribų.
Išvada
Tuo pačiu metu, arbatos meistrai paliko savo ženklą Japonijos kultūroje, meno ir estetikos sferose, taip pat kasdieniame gyvenime. Jų filosofija skatina mus ieškoti grožio paprastume ir rafinuotume, tuo pačiu metu siekiant vidinės pusiausvyros.
Arbatos meistrai ne tik išmokė mus, kaip tinkamai ruošti ir mėgautis arbata, bet ir parodė, kaip reikia gyventi. Jų įtaka matoma ne tik dailėje ar architektūroje, bet ir mūsų kasdieniuose pasirinkimuose, stiliuje bei santykio su aplinka būduose. Arbata tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi, o arbatos meistrų palikimas ir šiandien įkvepia mus siekti grožio ir harmonijos.
Įkvėpkime šią dvasinę išmintį ir leiskime arbatos ceremonijai tapti mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, stebint ir vertinant visiškai paprastus kasdienius momentus kaip meno išraišką.
Šaltiniai
-
Okakura Kakuzō. Įspaudas arbatos
Global Grey - The Book of Tea -
The Japanese Tea Ceremony
Japan Guide - Tea Ceremony -
Ikebana: The Art of Japanese Flower Arrangement
Ikebana International -
Zen Philosophy and Aesthetics
Stanford Encyclopedia of Philosophy -
History and Techniques of Japanese Ceramics
The Museum of Fine Arts, Boston -
Meditation and Mindfulness
Mindful.org

Viltė Matužytė
Aš, Viltė Matužytė, esu autorė ir nuoširdi arbatos mylėtoja iš visos širdies. Mano aistra šiam nuostabiam gėrimui prasidėjo dar vaikystėje, kai augau kaime ir daug laiko leisdavau su savo močiute. Mes kartu eidavome į mišką rinkti arbatžolių – įvairių žolelių, krūmokšnių ir net laukinių uogų. Šios žavingos dienos gamtoje padėjo man pajusti ilgaamžes tradicijas ir užaugti su meile natūraliai arbatai. Surinktas arbatžoles mes džiovindavome, ruošdavome jas žiemai ir virdavome gardžias, aromatingas žolelių arbatas. Šie paprasti, bet ypatingi momentai arti gamtos man tapo nepakeičiama gyvenimo dalimi. Šiandien aš ir toliau puoselėju šią tradiciją – ne tik savo namuose, bet ir savo rašiniuose. Dalinuosi savo žiniomis apie arbatžolių rinkimą, džiovinimą ir paruošimą, padėdama kitiems atrasti įvairialypį arbatos pasaulį. Mano straipsniai, kupini šilumos ir išminties, skatina skaitytojus giliau pažvelgti į tai, ką jie geria, ir atrasti naujus arbatos skonius bei būdus, kaip mėgautis ja kasdien. Rašymas apie arbatą man yra ne tik būdas išreikšti savo meilę šiam gėrimui, bet ir galimybė padėti kitiems patirti šį džiaugsmą.