
Ankstyvasis Šalpusnis: virškinimo trakto ligoms
2025-01-27•15 min
Turinys
Ankstyvasis Šalpusnis: Nauda ir Naudojimas
Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara L.) priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Lietuvių kalboje šis augalas turi daug skirtingų pavadinimų: baltapusnė, baltpusiai, močeka, močekėlės, močelapis, peršautė, šaipusiai, šaltapusnė, žalpusniai, žalpusnės.
Angliškai: common coltsfoot
Vokiškai: Huflattich
Morfologinės savybės
Ankstyvasis šalpusnis – tai daugiametis žolinis augalas, turintis ilgą, mėsingą, šakotą šakniastiebį. Anksti pavasarį išauga nešakoti, 10-25 cm aukščio stiebai, apaugę baltais pūkeliais ir siaurais rusvais lapais. Ant stiebų viršūnėje pražysta pavieniai stambūs, ryškiai geltoni žiedai, kurie vakare arba drėgname ore neišsiskleidžia. Po žydėjimo išauga dideli, ilgakočiai, apvaliai širdiški, dantyti lapai.

Biologinė įvairovė
Šalpusnis yra svarbus daugeliui ekosistemų. Jis teikia nektarą bitėms ir kitiems apdulkintojams. Be to, augalas gali padėti stabilizuoti dirvožemį savo giliomis šaknimis, taip mažinant eroziją.
Augimo sąlygos ir žydėjimo laikas
Ankstyvasis šalpusnis Lietuvoje yra labai dažnas augalas. Jis auga drėgnose molingose dirvose, upelių pakrantėse, šlaituose, grioviuose ir laukuose. Šis augalas vienas pirmųjų pražysta pavasarį – kovo-balandžio mėnesiais.
Geriausios augimo sąlygos
Anaiptol, šalpusnis geriau auga šviesiose ir drėgnose vietose, todėl jis idealiai tinka sodinti šalia vandens telkinių. Tai padeda palaikyti augalo augimą ir žydėjimą, o sykiu teigiamai veikia vietos ekosistemą.
Vaistinės Savybės ir Naudojimas
Vaistams naudojami šalpusnio lapai (Folia Farfarae) ir rečiau žiedai (Floras Farfarae). Lapai skinami vasaros pradžioje, kol jie dar neperaugę, o žiedai kerpami žirklėmis pradėjus žydėti.
Žaliava džiovinama pavėsyje arba džiovykloje (ne aukštesnėje kaip 30-35°C temperatūroje). Išdžiūvę lapai turi išlaikyti savo spalvą, būti silpnai kartūs ir bekvapiai.
Terapeutinės savybės
Ankstyvojo šalpusnio vaistingąsias savybes lemia kaupiamos gleivės, saponinai ir priešuždegiminės medžiagos. Augalo lapų užpilas lengvina atsikosėjimą, mažina uždegimą ir skystina skreplius, todėl skatina jų išsiskyrimą. Šalpusnio užpilu gydoma laringitas, faringitas, bronchitas ir kitos kvėpavimo takų ligos.
Užpilo Paruošimas
1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, 15 min. kaitinama ant lėtos ugnies, po to 30 min. nukošiama. Įpilamas išgaravęs vandens kiekis ir geriama po 70-100 ml 2-3 kartus per dieną.
Kombinuota Arbata
Kombinuota arbata mažina bronchinės astmos priepuolių pavojų. Ji gaminama taip: 3 g pelkinio gailio, 4 g plačialapio gysločio, 2 g ankstyvojo šalpusnio ir 2 g didžiosios dilgėlės džiovintų lapų susmulkinama ir, užpylus 200 ml verdančio vandens, uždarame inde virinama 3-5 min., tuomet nuimamas nuo viryklės ir maišomas 20 min. Nukošiama, pagal skonį įpilama sirupo ir geriama po 1 valgomąjį šaukštą kas 2 val.
Liaudies Medicina
Liaudies medicinoje šalpusnio lapų ir žiedų užpilais arba nuovirais gydomi virškinamojo trakto ir šlapimo takų uždegimai. Anksčiau šalpusnio žiedų sulčių kompresais gydydavo pūliuojančias žaizdas ir pūlinius. Sergant sloga, į nosies landas galima įlašinti 3–4 lašus šviežių lapų sulčių.
Naudojimas Maiste
Skandinavijoje šalpusnio lapus taip pat valgo, deda juos į troškinius bei sriubas. Šalpusnio lapai gali būti naudojami kaip prieskoniai, suteikdami maistui subtilų skonį ir aromatą.
Vartojimo Įspėjimai
Nepatartina šalpusnį vartoti sergant anemija. Prieš pradedant vartoti bet kokius šalpusnio preparatus, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus.
Šaltiniai
- "Tussilago farfara: Uses and Benefits" – Herbal Academy
- "Medicinal Properties of Coltsfoot" – WebMD
- "The Complete Herbal Handbook" – Amazon
- "Tussilago farfara: Ethnopharmacology and Biological Activities" – PubMed
- "Culinary Uses of Coltsfoot" – Gardening Know How

Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.