Paprastoji Spanguolė: Savybės ir Panaudojimas
2025-01-21•5 min
Paprastoji Spanguolė: Savybės ir Panaudojimas
Paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris Pers.) priklauso erikinių (Ericaceae) šeimai. Šis visžalis krūmokšnis, dar vadinamas spalgena, spangėle, spange, yra pažeme besidriekiantis augalas su plonais, 15-60 cm ilgio stiebais. Siauri, odiški lapeliai yra blizgantys, su šviesiai žalia viršutine ir melsvai žalia apatine puse.
Spanguolės žiedai yra smulkūs, rausvi arba rožiniai, augantys ant plonų, ilgų žiedkočių, dažniausiai pavieniai arba po 2-3 žiedus. Vaisius - sultinga, tamsiai raudona, rūgšti uoga su smulkiomis rusvomis sėklomis.
Paplitimas ir Rinkimas
Paprastoji spanguolė auga visoje Lietuvoje, dažniausiai aukštapelkėse. Žydi gegužės-liepos mėnesiais, o uogos sunoksta rudeniop. Jos renkami rudenį, po šalnų ar ankstyvą pavasarį, nes gerai išsilaiko po sniegu.
Be paprastosios spanguolės, Lietuvoje auga ir smulkiauogė spanguolė (Oxycoccus microcarpus), kurios lapai ir uogos yra mažesni.
Naudojimas Medicinoje
Vaistams naudojamos abiejų spanguolių rūšių uogos (Baccae Oxycocci recentes). Jas reikia rinkti vėlai rudenį, nes nevisiškai prisirpusios arba peržiemojusios uogos turi mažiau veikliųjų medžiagų. Uogose esanti benzoinė rūgštis leidžia joms ilgai negesti. Patariama jas laikyti 0°C temperatūroje, užpiltas vandeniu.
Spanguolės padeda organizmui geriau įsisavinti maistą. Jos tinkamos dietoms be druskos. Spanguolių sultys ir kiti produktai padeda karščiuojantiems ligoniams, malšina troškulį, gydo hipovitaminozę, nes jose yra vitamino C. Taip pat tinka kraujuojančioms dantenoms skalauti, sergant angina, reumatu, stipriai kosint.
Naudojimas Maistui
Spanguolės tinka maistui – jos valgomos šviežios, iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, sirupai, kisieliai. Reikia vengti spanguolių ir jų produktų, jei sergate skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige.
Spanguolių sultys turi baktericidinių ir diuretinių savybių, o jų su medumi vartojimas padeda prie įvairių ligų.
Algimantas Žalnierius
Mano kelionė prasidėjo Dzūkijoje dar vaikystėje – regione, turinčiame turtingą florą ir senas žolinių tradicijas. Skatintas močiutės, kaimo žolininkės, aš greitai įsimylėjau žaliuojantį pasaulį aplink save. Kiekvienas augalas tarsi šnibždėjo senovines paslaptis, laukiančias, kol jas atrasiu. Subalansuodamas tradiciją ir šiuolaikiškumą, tapau botanikos specialistu, pelnydamas pagarbą mokslo bendruomenėse. Tačiau niekada nepamiršau folkloro ir perduodamos praktinės žinios. Šis dvigubas požiūris padėjo man atrasti unikalių vietinių augalų savybių, sujungiant senuosius gydymo būdus su naujos kartos mokslu. Mano pašaukimas neapsiriboja tik tyrimais. Aktyviai bendrauju su vietos bendruomenėmis, mokydamas jaunąją kartą apie tvarias rinkimo praktikas, vietinių augalų gydomąsias savybes ir biodiverideto svarbą. Per seminarus, leidinius ir savo nuolankią, bet reikšmingą buvimą, užtikrinu, kad Lietuvos augalų išmintis neišnyktų laiko bėgyje. Mano kelionė yra harmonija tarp mistinės praeities ir viltingos ateities. Mano gyvenimo darbas įkūnija krašto esmę, kur kiekvienas augalas pasakoja istoriją, kiekvienas miško takas veda į atradimus, o kiekviena aušra praneša apie naujas žinias. Trokštantiems suprasti Lietuvos gamtos pasaulio grožį ir naudingumą, aš esu tiek vedlys, tiek įkvėpimas.
